Biudžetinė įstaiga
Ateities g. 43, 30119 Ignalina
Tel. (8 386) 53147
Mob. tel. +370 675 010 98
El. p. muziejus@ignalina.lt
Įmonės kodas 302837241

 

 

 

 

Europos paveldo dienos. „Kultūros paveldo ženklai“

      Lietuvoje 25-ąjį kartą vyksta bene didžiausia kasmetinė nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirta akcija – Europos paveldo dienos. Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą. Metų šūkis: „Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“.

     Rugsėjo 21 d. Ignalinos krašto muziejus pakvietė visus į renginį „Kultūros paveldo ženklai“, kurio metu buvo kviečiama artimiau pažinti savo krašto istoriją, susipažinti su  Ignalinos rajono mediniais kultūros paveldo objektais – bažnyčiomis, koplytėlėmis, koplytstulpiais, mediniais kryžiais. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas Ignalinos rajono Palūšės kaimo Šv. Juozapo bažnyčiai, kuri vertinga savo architektūrinėmis ypatybėmis, atspindinti seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį.

     Renginyje dalyvavęs Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Laimutis Ragaišis dėkojo už iniciatyvas, jaunimui linkėjo saugoti savo kraštą, juo džiaugtis ir branginti, vertinti jo istoriją, kultūrą, o svarbiausia nepristigti jėgų ir būti aktyviais savo krašto piliečiais. Labai svarbu, kad jaunas žmogus didžiuotųsi savo kraštu, suvoktų, kad kultūrinis paveldas yra vertybė, nes savo krašto istorijos pažinimas sustiprina bendruomeniškumą, gerina aplinkos ir visuomenės supratimą.

     Paveldas – tai ne tik literatūra, menas ir įvairūs daiktai, bet ir amatai, kurių išmokstame iš savo protėvių, pasakos, kurias sekame savo vaikams.  Tad pasibaigus paskaitos pristatymui, vyko edukacinis užsiėmimas „Pynimas iš vytelių“.  Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika, nes molinėms puodynėms pirmiausia buvo pinami karkasai iš karklų, paskui jie būdavo aplipinami moliu.

     Pinama visame pasaulyje. Pintų gaminių formos ir raštai bei asortimentas skirtingais periodais kito priklausomai nuo poreikių, mados ir visuomenės raidos lygio. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažniausiai pinama iš karklo vytelių. Pynimo žaliava nusako gaminių formą, dydį, pynimo būdus. Nuo seniausių laikų kiekviename Lietuvos kaime buvo savas krepšių pynėjas, dirbiniams taikantis ypatingas formas, matmenis ir net pynimo būdus. Lietuvių pynimas pasižymi meistriškumu ir puikia kokybe. Pynimas kaip ir anksčiau atliekamas tik rankomis.

     Tautodailininkė, vytelių pynėja, įvairių rankdarbių meistrė ir didžiausios nupintos skrybėlės rekordo savininkė Augenija Ruželienė mielai pasidalino savo patirtimi ir visus pamokė pinti iš vytelių. Tiek moksleivius, tiek suaugusius darbas su vytelėmis užbūrė ir įtraukė. Kiekvienas moksleivis, kuriam tik užteko kantrybės, nusipynė po tradicinę pintinėlę ir pasiėmė su savimi. Ypač vytelių pynimo subtilybėmis domėjosi suaugusieji.  Edukatorė ne tik mokė, bet ir atsakė į visus klausimus apie vytelių auginimą bei  jų paruošimą.

     Klydo tie, kurie manė, kad vien rankomis atliekamas pynimas išnyks. Šiandien Lietuvoje jis klesti, ir labai džiugu, kad didžioji dalis pinančių žmonių yra jauni. Juk nesibaigia paveldas kraštovaizdžiais, pastatais, muziejinėmis vertybėmis, paveldas  ir mūsų mintys, mūsų įgūdžiai, mūsų tam tikros tradicijos. Pasistenkime išsaugoti ne tik pastatus, bet ir namų bei šeimos papročius ir tradicijas.