Biudžetinė įstaiga
Ateities g. 43, 30119 Ignalina
Tel. (8 386) 53147
Mob. tel. +370 675 010 98
El. p. muziejus@ignalina.lt
Įmonės kodas 302837241

 

 

 

 

Istorija

           Ignalina – miestas šiaurės rytų Lietuvoje. Miesto apylinkėse žmonių gyventa jau IX a. Manoma, kad teritorija, kur įsikūrusi Ignalina, priklausė Nalšiai, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima 1229 –1298 m. Tačiau išlikę vandenvardžai ir vietovardžiai rodo, kad dar anksčiau šis kraštas buvo gyvenamas sėlių.

Dabartinio miesto teritorijoje yra buvusios keturios gyvenvietės: Ignalinos ir Vašivų (Dekaniškės) palivarkai bei Budrių ir Vilkakalnio kaimai. Seniausia gyvenvietė – Budrių kaimas.

           Ignalinos vardas kilęs iš Ignalinkos palivarko, kuris buvo išsidėstęs Gavio ir Gavaičio ežerų pakrantėse, pavadinimo. Faktiškai Ignalinos istorija prasideda 1857–1862 metais, kai buvo tiesiamas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis, kurio statybai reikalingą žemę caro valdžia nupirko iš Igno Kaminskio valdomo Ignalinos palivarko. Visas Ignalinos miesto dabartinis centras (įskaitant geležinkelio stotį) yra išsidėstęs buvusio Ignalinos palivarko teritorijoje. Tačiau akivaizdu, kad savo vardą jis gavo iš Kaminskio vardo Ignas. Tai galėjo įvykti tada, kai Ignas Kaminskis pradėjo valdyti Vidiškių dvarą (ir kartu palivarką).

1862 m. nutiesus Peterburgo – Varšuvos geležinkelį, į rytus nuo Ignalinos palivarko buvo pastatyta medinė geležinkelio stotis. XIX a. pabaigoje Ignalina buvo linijinio plano, medinių namelių formuojama gyvenvietė. 1944 m. liepos 4 dieną miestą okupavo Sovietų armija.

          XX a. tarpukariu lenkams okupavus Vilniaus kraštą, geležinkelio reikšmė sumažėjo ir Ignalina nustojo plėstis, tačiau po II pasaulinio karo ėmė augti. 1950 m. Ignalinai suteiktas miesto statusas (iki tol buvo miestelis) ir ji tapo rajono centru. Miestas sovietmečiu plėtotas kaip turizmo centras, todėl pramonė liko nuošalyje (Didžiasalis, Visaginas). 1997 m. patvirtintas naujasis Ignalinos herbas – trys sidabrinės baltos lelijos mėlyname fone.

           Ignalinos krašto muziejus įsteigtas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu, o lankytojams duris atvėrė 2012 m. spalio 6 d. Tuomet jame nebuvo nė vienos savo ekspozicijos, tad muziejaus erdves užpildė skolinti eksponatai. Pradžia buvo sudėtinga, bet jei dabar keliausite po Ignalinos apylinkes, jei norėsite dar geriau pažinti šio ežerų ir miškų krašto papročius, kultūrą ir istoriją, apsilankykite miesto centre įsikūrusiame Ignalinos krašto muziejuje.

           Jį sudaro keletas ekspozicijų, parodančių senuosius ignaliniečių papročius, amatus ir gyvenimo būdą. Etnografinėje ekspozicijoje išvysite įvairių XIX ir XX a. naudotų daiktų, įrankių ir prietaisų: senovinių lygintuvų, audimo staklių, kraičio skrynių, baldų ir daugybę kitų autentiškų gyvenimo apyvokos dalykų.

Čia lankytojams nušviečiamas ir visas ano meto žmogui labai svarbaus augalo – lino – kelias nuo sėjos iki lovatiesės ar staltiesės. Galima pamatyti, kaip atrodo patys linai ir iš jų išaustos drobės.

           Ežerų krašte labai svarbus užsiėmimas – žvejyba. Jai skirtas detalus ir kruopščiai padarytas maketas. Jame demonstruojami įvairūs senoviniai žvejybos būdai, aiškinama, kaip sugaunama žuvis padėdavo išgyventi šių apylinkių žmonėms.

           Atskira ekspozicija skirta iš Ignalinos apylinkių kilusio fotografo Algio Jakšto nuotraukoms. Jose įamžinti dešimtys paprastų šio krašto žmonių. Apie nuotraukų autentiškumą ir jų skleidžiamą ypatingą nuotaiką byloja ir pats fotografijų parodos pavadinimas – „Senojo kaimo šiluma“.

           Dar viena įdomi ir tikriausiai net kiek netradicinė ekspozicija – atkurta sovietų okupacijos metais veikusi metrikacijos salė. Joje galima pamatyti autentiškus ano meto baldus ir vestuvininkų drabužius. O sienas puošia šių laikų ( 2008 m. iki 2016 m. ) ir senesnių laikų (nuo 1925 m. iki 1987 m.) vestuvių nuotraukos, surinktos iš įvairių Ignalinos krašto vietų.

           2016  metais atidaryta nauja ekspozicija, kurią sudaro senosios maldaknygės, šventųjų paveikslai, paveikslėliai ir liturginiai drabužiai. Visuomenei pristatytas naujas eksponatas – senovinių monetų lobis.

           Ignalinos krašto muziejus turi ir savo atskirą padalinį – Rojaus kaime įsikūrusį Adomo Hrebnickio memorialinį muziejų. Jis skirtas XIX a. pab. – XX a. pradžioje dirbusiam profesoriui, pomologui A. Hrebnickiui, visą savo gyvenimą skyrusiam vaismedžiams tyrinėti ir naujoms jų rūšims išvesti.

           Ignalinos krašto muziejuje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas – greta pagrindinių ekspozicijų nuolat organizuojami įvairūs renginiai, parodos ir edukaciniai užsiėmimai.