Biudžetinė įstaiga
Ateities g. 43, 30119 Ignalina

tel. (8 386) 53147

mob. tel. +370 675 010 98

muziejus@ignalina.lt

Įmonės kodas 302837241

 

Nauja ekspozicija „Maldaknygės“

Ar kada susimąstėte ir uždavėte sau klausimą: kodėl reikia melstis? Koks maldos tikslas?

Gruodžio 2 d. šiais prasmingais klausimais įvyko naujos ekspozicijos „Maldaknygės“ pristatymas. Šiuo metu   muziejuje eksponuojama apie 40 įvairių maldaknygių, mišiolų, psalmynų, kitų knygelių bei liturginių drabužių. Kol kas seniausia yra 1843 metais išleista maldaknygė, kurią muziejui padovanojo ignalinietė Janina Brukštutė.

Maldaknygių pradžia siejama su vėlyvaisiais viduramžiais. Pirmos spausdintos maldaknygės pasirodė XVI a. prad., vadinamos įvairiais pavadinimais, dažnai hortulus arba šio lotyniško žodžio vertimu darželis, pvz., populiari XIX a. liet. liuteronų maldaknygė buvo vadinama Rojaus darželis. Tam tikros rūšies katalikiškų maldų rinkiniai taip pat buvo vadinami įvairiai (pvz., Marijai skirtos maldos – rožančius). Pirmos spausdintos lietuviškos maldaknygės buvo paruoštos Martyno Mažvydo ir publikuotos jo raštuose. Pirmoji katalikų maldaknygė Lietuvoje parengta Jurgio Kasakauskio – Rožančius švenčiausios Marijos panos (1681 m).

Katalikiškos maldos daugiausia verstos iš lenkų kalbos. XVII a. ėmė atsirasti ir smulkesnės, įvairių katalikiškų brolijų maldaknygės, buvo išleista pirmoji evangelikų reformatų lietuviška maldaknygė. Lietuviškų maldų kūrimo ir vertimo istorijoje išskirtinai svarbi yra Danieliaus Kleino maldaknygė. Įvairių redaktorių vis papildoma ir redaguojama Kleino maldaknygė buvo leidžiama iki pat XX a.

Nemažiau įdomi yra ir Abrozdėlių istorija. Abrozdėliai – smulkieji spaudinėliai, mažosios grafikos darbeliai. Tai atvirukų pirmtakai. Jie primena kokį nors religinio gyvenimo įvykį: Pirmąją komuniją, kunigo primicijas ar kunigystės sukaktį. Seniausios žinios apie abrozdėlius susijusios su Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Abrozdėliai visuotinai pasklido XIX amžiuje, kai techninės galimybės leido masiškai gaminti palyginti nebrangius, bet gana puošnius religinio-alegorinio turinio dailės kūrinėlius. Jie iki šiol „gyvena“ maldaknygėse kaip skirtukai (žymekliai), puošmenos ar papildomų maldų „laikmenos“.

Liturginėms knygoms ir daiktams skirta paroda bus nuolat papildoma ir plečiama. Dėkojame žmonėms jau prisidėjusiems prie šios ekspozicijos kūrimo, o visus kitus skatiname neišmesti, nesudeginti senų maldaknygių, bet atnešti į muziejų, kur jos taps vertingais eksponatais. Galbūt ateityje ši ekspozicija paskatins rengti edukacinius mokymus vaikams.